Программа передач LRT Plus HD

Informacinio karo prieš Lietuvą ir demokratines vertybes akivaizdoje Lietuvos nacionalinis transliuotojas pateikia dar vieną alternatyvą ieškantiems objektyvios informacijos rusų kalba. Portale LRT.lt nuo šiol galima matyti vokiečių kanalo "Deutsche Welle" rusų kalba rengiamas žinias.

"Dabar pasaulyje" rusų kalba yra jungtinis Laisvosios Europos radijo bei Amerikos balso projektas, vykdomas kartu su viešaisiais bei privačiaisiais transliuotojais bei interneto portalais Baltijos šalyse, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Kasdien pristatomas 30 minučių naujienų, interviu bei politinės satyros junginys siekia suteikti realių žinių apie vietinius įvykius.

Laida skirta papasakoti įdomiems, bet dažnai primirštiems ar tiesiog dokumentinių laidų ciklas skirtas nepastebėtiems istoriniams reiškiniams ar įvykiams, kurie visuomenėje ilgainiui virto tarsi savaime suprantami ir todėl pranyko kasdienybės aktualijose.

Aktualijų laida, kurią veda Rasa Tapinienė ir Deividas Jursevičius.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryjeNauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Šiandieninis, sparčiai globalėjantis pasaulis, rodos, susitraukė iki Europos dydžio. Įsėdus į lėtuvą po kelių valandų galima atsidurti už Atlanto, o šiuolaikinių technologijų pagalba su emigravusiais artimaisiais įmanoma kalbėti, kad ir ištisą parą. Žmonės vis laisviau migruoja ir keičia savo gyvenamąsias vietas visame pasaulyje. Vieni ieško nuotykių, kiti gersnių darbo ar mokslo galimybių, o treti vyksta užsidirbti pinigų. Kiekvienas emigracijoje gyvenantis žmogus savo širdyje laiko vis kitokią patirtį. Dažnai itin darbštūs lietuviai stropumu, atsidavimu užsitarnauja pagarbą ir pripažinimą. Būna, kad emigravusiems tautiečiams pavyksta greitai perkąsti kitokias "žaidimo taisykles" ir nesunkiai susikurti komfortabilų gyvenimą. Žinoma, pasitaiko ir skaudžių patirčių, kuomet nemokant kalbos, neturint pažįstamų, atvykstama tik uždirbti pinigų savo vargstančiai šeimai, likusiai Lietuvoje. Įveikus užsienyje adaptacijos laikotarpį kiekvienas lietuvis pats sprendžia, kokius toliau žengti žingsnius. Nekreipti dėmesio į tėvynės ilgesį širdyje ir toliau gyventi paprastą gyvenimą svetur? Dar šiek tiek padirbėti, kol sąskaitoje pūpsos solidi suma? Ar atkakliai stengtis įgyvendinti savus tikslus ir svajones? Socialinės dokumentikos laida "(Ne)emigrantai" jau septintąjį sezoną per LRT Televiziją rodys pačias tikriausias lietuvaičių istorijas iš gyvenimo svetur. Daug dėmesio bus skiriama ir į Lietuvą grįžusių tautiečių pasakojimams: kokią patritį jie parsiveža, kodėl grįžta ir kodėl svarbu rasti kelią namo.

Pasak laidos prodiuserio H. Mackevičiaus, Lietuvoje tikru politiku galima vadintis dviem atvejais: arba kažkaip atsitiktinai, netyčia ar per klaidą tampi ministru, arba kai Dviračio žiniose atsiranda tavo antrininkas. Beje, antrasis variantas yra daug ilgaamžiškesnis. Tačiau ir daug sunkiau pasiekiamas. H. Mackevičius: Laida Dviračio žinios yra itin plataus profilio. Ji domisi ne tik tuo, kas vyksta Seime, prezidentūroje ar prie Lietuvos geležinkelių. Parodijų ir pašmaikštavimų neišvengs ir šou verslas, sporto pasaulis, poezijos festivaliai bei skulptorių bienalės Lukiškių aikštėje. Kitaip sakant, Dviračio žinių laidoje bus visko. Nebus tik patyčių, nes šitoje srityje neįveikiami yra kai kurių politikų įrašai Facebooko paskyrose.

Programa apie kiną Lietuvoje ir pasaulyje, skirta kino meno informacijai skleisti bei analizuoti. Jos tikslas - patraukliai ir profesionaliai nušviesti svarbiausius kino įvykius, pristatyti kūrėjus ir jų kūrinius, o taip pat sekti įvykius kino pasaulyje už Lietuvos ribų. Tikimės, kad karantino pristabdytas kino gyvenimas mūsų šalyje įgaus naują pagreitį ir galėsime parodyti planuotus reportažus iš filmavimo aikštelių ir kino renginių. Dar planuojame online technologijų pagalba pakalbinti pasaulio kino žvaigždes, o taip pat glaudžiai bendradarbiauti su LRT kino programos turiniu ir jį pristatyti.

Programoje pasakojamos baltarusių gyvenimo istorijos, rodoma, ką jie veikia ir kaip jaučiasi Lietuvoje. Daugelis baltarusių buvo priversti palikti savo šalį ir persikelti gyventi į skirtingas šalis. Kiekvienas turi savo istoriją ir savo mintis ateičiai. Kažkas jau sukūrė savo verslą ir aktyviai jį plėtoja, kažkas organizuoja kultūrinį gyvenimą savo tautiečiams ir kitų šalių piliečiams.

Šiandieninis, sparčiai globalėjantis pasaulis, rodos, susitraukė iki Europos dydžio. Įsėdus į lėtuvą po kelių valandų galima atsidurti už Atlanto, o šiuolaikinių technologijų pagalba su emigravusiais artimaisiais įmanoma kalbėti, kad ir ištisą parą. Žmonės vis laisviau migruoja ir keičia savo gyvenamąsias vietas visame pasaulyje. Vieni ieško nuotykių, kiti gersnių darbo ar mokslo galimybių, o treti vyksta užsidirbti pinigų. Kiekvienas emigracijoje gyvenantis žmogus savo širdyje laiko vis kitokią patirtį. Dažnai itin darbštūs lietuviai stropumu, atsidavimu užsitarnauja pagarbą ir pripažinimą. Būna, kad emigravusiems tautiečiams pavyksta greitai perkąsti kitokias "žaidimo taisykles" ir nesunkiai susikurti komfortabilų gyvenimą. Žinoma, pasitaiko ir skaudžių patirčių, kuomet nemokant kalbos, neturint pažįstamų, atvykstama tik uždirbti pinigų savo vargstančiai šeimai, likusiai Lietuvoje. Įveikus užsienyje adaptacijos laikotarpį kiekvienas lietuvis pats sprendžia, kokius toliau žengti žingsnius. Nekreipti dėmesio į tėvynės ilgesį širdyje ir toliau gyventi paprastą gyvenimą svetur? Dar šiek tiek padirbėti, kol sąskaitoje pūpsos solidi suma? Ar atkakliai stengtis įgyvendinti savus tikslus ir svajones? Socialinės dokumentikos laida "(Ne)emigrantai" jau septintąjį sezoną per LRT Televiziją rodys pačias tikriausias lietuvaičių istorijas iš gyvenimo svetur. Daug dėmesio bus skiriama ir į Lietuvą grįžusių tautiečių pasakojimams: kokią patritį jie parsiveža, kodėl grįžta ir kodėl svarbu rasti kelią namo.

Triuškinantys LRT viktorinos "Auksinis protas" TV reitingai įtikino, kad intelektinis žaidimas Lietuvoje irgi gali būti pramoga. Protų kovas mėgstantiems žiūrovams nacionalinis transliuotojas jau trečiąjį sezoną siūlo dar vieną projektą – "Kas ir kodėl". Šį sezoną laidą vesti patikėta Dariui Jurgelevičiui, perėmusiam estafetę iš humoristo Pauliaus Ambrazevičiaus. Darius – tikra radijo legenda, prieš daugelį metų vedęs kultinę laidą "Miklusis pirštas" pirmojoje komercinėje Lietuvos radijo stotyje. Kasdien transliuojamoje laidoje nuo pirmadienio iki ketvirtadienio dalyvauja po 4 žaidėjus, o penktadienį eteryje kaunasi kiekvienos dienos laimėtojai, besirungiantys dėl galimybės patekti į finalą.

Programos esminė misija - pristatyti gabiausius Lietuvos vaikus, skatinti mokslo ir mokymosi prestižą, kelti gabių mokslui vaikų savivertę ir autoritetą; skatinti kritinį mąstymą, turinyje pristatyti informaciją, susijusią su sauga keliuose, pirmąja pagalba, tolerancijos ir pakantumo ugdymu bei pilietiškumu. Šiame žaidime esminis laimėjimas - bilietas į kitą etapą ir garbingas "Lietuvos tūkstantmečio vaiko" titulas.

Laidoje kalbama apie ortodoksų (stačiatikių) ir sentikių gyvenimą, jų dvasinius kelius. Lietuvos Valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas, tarp jų ir ortodoksų (stačiatikių) ir sentikių. Laidos kūrėjai stengiasi atskleisti konfesijų esmę kalbinant jų atstovus. Laidoje pasakojama apie žmones, šventes, istoriją, tradicijas ir kitas svarbias šių bendruomenių temas. Ortodoksų ir sentikių gyvenimas Lietuvoje yra įdomus, įvairiapusis ir kupinas bendruomeninių veiklų.

Populiariausia ir ankstyviausia Lietuvoje ryto informacinė laida kiekvieną darbo dienos rytą žiūrovams siūlo tai, kas svarbiausia ryte: naujausias žinias, sporto pranešimus, spaudos apžvalgas, išsamią orų prognozę, pokalbius su studijos svečiais aktualiausiomis nūdienos temomis.

Tai laida apie ketvirtą pagal dydį tautinę mažumą mūsų šalyje - ukrainiečius, jų gyvenimą Lietuvoje išlaikant ukrainietiškąją tapatybę ir puoselėjant gimtosios šalies tradicijas. Laidoje kalbinami ne vienerius metus Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai ir saugų prieglobstį čia radę karo pabėgėliai, atspindimos skaudžiausios jų gyvenimo akimirkas kovoje už laisvę ir pasiryžimas padėti savo šaliai, kad ir kas nutiktų. Laidos herojai kviečia prisidėti prie bendros kovos iki pergalės. Pasakojama ir apie ryškiausias lietuvių pagalbos Ukrainai iniciatyvas, o gyvenantiems Lietuvoje laikinai, ar čia besikuriantiems visam laikui, kaskart pateikiami naudingi patarimai, kaip į lietuvišką kasdienybę įsilieti kuo paprasčiau.

Tai laida, pasakojanti lietuvių, save vadinančių mūsų šalies ambasadoriais visame pasaulyje, istorijas. Žmonės, kurių širdyse visada Lietuva, įkvepiantis patriotiškumas, pastangos išsaugoti lietuvybę ir ją perduoti ateities kartoms - tai rubrikos "Savaitės lietuvis" herojai. Laidoje bendradarbiaujant su Pasaulio lietuvių bendruomene ir lietuvių bendruomenėmis įvairiose šalyse, pristatomi bendruomenėms svarbūs įvykiai lietuvių gyvenime, tendencijos, istorijos, apie jų gyvenimus svečioje šalyje. Kalbinami žmonės, kurių lūpose Lietuvos vardas kasdien skamba net už tūkstančių kilometrų, o lietuviškos dainos ir tautiniai šokiai neatskiriama jų laisvalaikio dalis. Tie, kurie dirba dėl tėvynės nesitikėdami jokio atlygio ir kur bebūtų aplink save susikuria mažą Lietuvą.

Laida apie naujausias mokslinių tyrimų tendencijas ir naujas mokslo sritis, padedančias geriau pažinti pasaulį ir visuomenę. Atskleidžiamas žmonijos kelias iš mitologinės praeities į technologinę dabartį ir postžmogišką ateitį (dirbtinis intelektas, implantai, naujos medžiagos, socialiniai aspektai). Naudojamas evoliucinis požiūris, padedantis suprasti tikrąsias įvairių procesų priežastis, jų kontekstą ir rasti geriausią sprendimą (genetiniai, ekonominiai, politiniai, socialiniai procesai). Supažindinama su Lietuvos mokslininkų reikšmingiausiais darbais ir jų praktiniais taikymais, inovacijomis (bendradarbiaujant su Lietuvos mokslų akademija, MITA ir kt. mokslo institucijomis). Siekiant suartinti dvi kultūras (meną, filosofiją ir mokslą), laidose kalbinami ne tik mokslininkai.

"Euromaxx" – tai vokiečių televizijos "Deutsche Welle" ir LRT bendros gamybos Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas. Dinamiškuose reportažuose – meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės.

Programa apie kiną Lietuvoje ir pasaulyje, skirta kino meno informacijai skleisti bei analizuoti. Jos tikslas - patraukliai ir profesionaliai nušviesti svarbiausius kino įvykius, pristatyti kūrėjus ir jų kūrinius, o taip pat sekti įvykius kino pasaulyje už Lietuvos ribų. Tikimės, kad karantino pristabdytas kino gyvenimas mūsų šalyje įgaus naują pagreitį ir galėsime parodyti planuotus reportažus iš filmavimo aikštelių ir kino renginių. Dar planuojame online technologijų pagalba pakalbinti pasaulio kino žvaigždes, o taip pat glaudžiai bendradarbiauti su LRT kino programos turiniu ir jį pristatyti.

Šis keturių dalių dokumentinis ciklas pasakoja apie nykstančius laukinius Afrikos gyvūnus - liūtus, dramblius, raganosius ir lemūrus - bei žmones, atsidavusius jų išsaugojimui. Ciklo kūrėjai keliauja po Pietų Afriką, Gaboną ir Madagaskarą, pasakodami apie nykstantiems gyvūnams kylančias grėsmes ir ieškodami sprendimų, kaip juos išsaugoti ateities kartoms.

Serialas pasakoja apie šešių moterų mokslininkių profesinę kelionę, iliustruojančią jų iššūkius, viltis ir sėkmę, įkvepiančią naujas kartas. Serialas gilinasi į istorijas mokslininkių, dirbančių matematikos, technologijų, inžinerijos srityse keturiuose skirtinguose Europos kampeliuose.

Serialo siužetas paremtas bestseleriu tapusiais Jennifer Worth memuarais. Ji dirbo Šventojo Jono anglikonų religinės bendruomenės namuose, kurių pagrindinė veikla - akušerija. Seriale vaizduojamas seserų iš Londono skurdžiausio Ist Endo rajono kasdienis gyvenimas. Istorija prasideda pasakojimu apie dvidešimt dvejų metų Dženi, ką tik įgijusią akušerės kvalifikaciją. Mergina 1957 metais palieka šeimos namus ir tampa akušere varganame miesto rajone. Dirbdama kartu su vienuolėmis ir kvalifikuotomis slaugytojomis, ji patiria sunkias gyvenimo sąlygas, mato motinų, kuriomis atvyko rūpintis, drąsą ir gerumą. Jauną akušerę maloniai priima vienuolės, ji susidraugauja su kitomis akušerėmis - linksmuole Triksi, švelniąja Sintija ir naujoke, kilusia iš turtingos šeimos Čumi. Vietos bendruomenės gyvenimą stebime jaunų slaugytojų, dviračiais važiuojančių pas pacientus, akimis. Nors pasaulis, kuriame atsidūrė Dženi, visai kitoks nei jai įprastas, mergina greitai pasineria į gimties, mirties, romanų ir intrigų sūkurį bendruomenėje, kurią mokosi pamilti. Dirbdama kartu su kitomis akušerėmis vienuolėmis, Dženi mato sunkias pacientų gyvenimo sąlygas, bet ir atranda jų nepaprastą stiprybę. Ji pamažu įsilieja į vietos gyventojų kasdienybę, kurioje netrūksta romantikos ir paslapčių. Pirmojo sezono veiksmas prasideda 1957 m. pradžioje, kai Didžiojoje Britanijoje kyla kūdikių bumas, o Ist Endą vargina skurdas. Seriale nagrinėjamos tokios temos, kaip tuberkuliozės epidemija, sergančių ligonių priežiūra, akušerija kalėjimo sąlygomis, smurtas šeimoje, rasinės santuokos, moterų lytinių organų žalojimas ir abortai. BAFTA apdovanojimai atiteko pirmųjų serijų režisierei Philippai Lowthorpe bei už geriausią grimą. Dar pelnytos 3 BAFTA nominacijos. 2013 m. Nacionalinį britų televizijos apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį dramoje pelnė aktorė Miranda Hart, 2017 metais ši premija įteikta kaip geriausiam draminiam serialui. Iš viso 17 televizijos apdovanojimų ir 20 nominacijų.

"Euromaxx" – tai vokiečių televizijos "Deutsche Welle" ir LRT bendros gamybos Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas. Dinamiškuose reportažuose – meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės.

Socialinis projektas apie ryšį tarp suaugusių anūkų ir senelių, apie galimybes pažinti senesnės kartos gyvenimą, sutvirtinti vertybinį pamatą, sužinoti apie senjorų problemas, pamatyti pasaulį jų akimis. Laida "Močiute, išmokyk" per konkrečias daugiau ar mažiau žinomų žmonių istorijas ir jų išmoktas pamokas iš savųjų senelių, padės kiekvienam atrasti savo šeimos istoriją.

Tiesioginė transliacija iš Ostravos.

Nauja laida "Žalia lentyna" - apie tvarumą bei antrą daiktų šansą įdomiai bei šiuolaikiškai.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Roko opera "1972" yra meninė to laikmečio išraiška, alsuojanti protesto dvasia ir jaunatviška energija bei unikalus muzikinis eksperimentas, apjungiantis dokumentiką ir fikciją, skambant šiuolaikiškai interpretuotai psichodelinio roko klasikai.

Programa apie kiną Lietuvoje ir pasaulyje, skirta kino meno informacijai skleisti bei analizuoti. Jos tikslas - patraukliai ir profesionaliai nušviesti svarbiausius kino įvykius, pristatyti kūrėjus ir jų kūrinius, o taip pat sekti įvykius kino pasaulyje už Lietuvos ribų. Tikimės, kad karantino pristabdytas kino gyvenimas mūsų šalyje įgaus naują pagreitį ir galėsime parodyti planuotus reportažus iš filmavimo aikštelių ir kino renginių. Dar planuojame online technologijų pagalba pakalbinti pasaulio kino žvaigždes, o taip pat glaudžiai bendradarbiauti su LRT kino programos turiniu ir jį pristatyti.

"Pasivaikščiojimai" yra autorinė pokalbių laida, pakeitusi Lietuvos pokalbių laidų peizažą ir padariusi reikšmingą įtaką žanro vystymui. Lietuvos kultūros, mokslo, sporto ir visuomenės figūrų portretų galerija. Laida pastaruoju metu aktyviai eina ir į tarptautinių pokalbių sritį bei jaunimo turinį ir auditoriją. Laidos pagrindu "Alma Litera" leidykla 2013 metais išleido "Pasivaikščiojimų" knygą. 2023 pavasarį pasirodys antroji knyga. "Pasivaikščiojimai" visada buvo nekonformistinis ir atviras pokalbių šou, į kurį patekti laikoma prestižo reikalu.